Vykdomos programos

L_D_SARKELE_IKIMOKYKLINIO_UGDYMO_PROGRAMA

MŪSŲ ĮSTAIGOS VIZIJA_MISIJA_FILOSOFIJA

UGDYMO_KOKYBES_SAMPRATA

UGDYMO APLINKA

(grupėms, kuriose dirbame integruoto ugdymo metodu)                 

                  Ugdymosi aplinka :

–          skatina vaiką aktyviai veikti, padeda atsipalaiduoti;

–          skatina vaiko savarankiškumą, daug kur apsieinanti be suaugusiojo pagalbos;

–          padeda aktyviai bendrauti su vienu ar keliais vaikais, su suaugusiuoju;

–          skatina vaiko kūrybiškumą;

–          estetiška, funkcionali;

–          lengvai tvarkoma, keičiama;

–          jauki ir šilta.

    Grupės aplinka suskirstyta į ugdymo centrus. Centruose sudaromos sąlygos įvairiai vaikų veiklai (žaidimams, bandymams, tyrinėjimams, įvairių problemų sprendimui), leidžiančiai įgyti žinių, įvairių kompetencijų. Ugdymo centruose vaikai bendrauja tarpusavyje, su auklėtoja, dalinasi patirtimi, sumanymais, planais ir pan. Priemonės centruose sistemingai keičiamos, atsižvelgiant į temos pavadinimą.

           Grupėse gali būti įrengti įvairūs ugdymo centrai. Auklėtojos tvarko grupę, atsižvelgdamos į grupės erdvę, turimas priemones. Pageidautina, kad turimos erdvės būtų funkcionaliau išnaudotos.

UGDYMO TURINYS

Vaikų lopšelio- darželio „Šarkelė“ ikimokyklinio ugdymo programos turinys orientuotas į vaiką ir šeimą. Išskirta devyniolika vaiko ugdymo(si) pasiekimų sričių. Kiekvienoje iš sričių pateikdama esminė nuostata, gebėjimai ir nurodomos ugdymo gairės. Ugdymo gairėse atsispindi ugdytojo vaidmuo: kokias ugdymo(si) sąlygas sukuria pedagogas, kad vaikas galėtų ugdyti esminius gebėjimus ir pasiektų atitinkamų rezultatų.

Temą vaikų veiklai gali pasiūlyti tiek auklėtojos, tiek ir vaikai. Tema turi būti grindžiama dideliu vaikų susidomėjimu. Jei tema vis dar įdomi vaikams, ji gali būti išvystyta ir išplėtota. Temų šaltiniai įvairūs. Į vaiką orientuota tema užtikrins sėkmingą ugdymą(si). Svarbu, kad būtų orientuojamasi į darnų, visuminį ugdymą.

Pedagogui ar vaikams pasiūlius gerą idėją, temą, iškėlus problemą, vaikai skatinami interpretuoti, kurti, atrasti. Dirbdamas su vaikais (specialiųjų poreikių vaikais), pedagogas taiko individualius ugdymo(si) būdus, padeda jam ugdytis, įveikti sunkumus, spręsti problemas, kreiptis pagalbos į kitus. Pedagogas pastebi, gerbia, palaiko vaiko sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti. Kartu su vaikais priima bendrus sprendimus, susitaria dėl veiklos, taisyklių, bendrauja ir bendradarbiauja. Skatindama klausti, netiesiogiai vadovauja vaikų ieškojimams, moko įveikti sunkumus, praturtina jų sumanymus. Tokia abipusė sąveika leidžia būti aktyviems abiem ugdymo proceso dalyviams– ir vaikui, ir pedagogui. Kūrybine vaiko, pedagogo ir kitų ugdymo proceso dalyvių sąveika, siekiama demokratiškų santykių, kultūrinių vertybių puoselėjimo.

Veikla gali būti organizuojama visai grupei, grupelėms arba individualiai, priklausomai nuo siekiamo rezultato. Auklėtojos pasirengusios keisti veiklos kryptį, įvairias kūrybines technikas ir darbo metodus, jeigu vaikų dėmesys blėsta.         

                                                                           Teminės metų šventės

 

           1.    Rudenėlio šventė (Organizuojame rudenį, kuomet būna nuimtas derlius. Vaikai, jų tėveliai kartu džiaugiasi rudens gerybėmis) .

2. Pasaulinė gyvūnų globos diena (Ją organizuojame spalio 4d. Lietuvos zoologijos sode. Dalyvauja vaikai, tėvai, pedagogai).

           3.    Vėlinės (Jas pažymime su rimtimi, uždegant žvakeles savo artimiesiems, kurie iškeliavę anapilin).

           4.    Kalėdos (Visų vaikų laukiama šventė.Džiaugsminga, nuotaikinga, laukiant Kalėdų senelio).

           5.    Vasario 16 –oji – Valstybės šventė (Pažymime šventiniu koncertu, ugdant vaikų tautiškumą, pilietiškumą).

           6.    Užgavėnės (Tautines tradicijas puoselėjanti šventė, rengiame salėje, lauke).

           7.    Kaziuko mugė. Amatai. Verslai (Vaikai susipažįsta su įvairiais lietuvių amatais, puoselėjamos lietuvių tautinės tradicijos).

           8.    Velykos.Gyvybės atbudimas (Ši šventė labai laukiama, vaikams primename tautos papročius).

           9.    Pasaulinė Žemės diena (Į šventę pasikviečiame kitų darželių vaikus. Ugdome vaikų dorovines savybes).

           10.  Tarptautinė Vaikų Gynimo diena (Šią dieną pasitinkame džiugia sporto švente). 

Kūrybinės raiškos savaitės        

                  1.     Sveikatingumo savaitės (Rengiame minint sveikatos dienas. Organizuoja grupių auklėtojos, medicinos personalas).

                  2.     Menų savaitė (Ją organizuoja dailės studijos vadovė, sutapus savaitės temai).

                  3.     Pažinimo, tyrinėjimų savaitė (Vaikams užsiėmimus organizuoja auklėtojos darželio edukacinėse erdvėse).

                  4.     Kalbos savaitė (Šventę rengia darželio logopedai, spec. pedagogė). 

Ekskursijų, išvykų dienos                

           Ekskursijos, išvykos: į Lietuvos zoologijos sodą, į Botanikos sodą, į T. Ivanausko zoologijos muziejų, į Kauno regioninio parko Gamtos mokyklėlę, į Saugaus eismo mokyklą, į Tautinį kultūros centrą, į Lėlių teatrą,  į mokyklą, kitus vaikų darželius. 

Ugdymo(si)  technologijų  parinkimas       

          ,, Pedagogas įtraukia vaikus į veiklą pasiūlydamas gerą idėją, temą, problemą, sumanymą, ką galima būtų daryti, tirti; skatina vaikus interpretuoti, kurti, atrasti, tačiau nereglamentuoja vaikų veiklos žingsnelių”( Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti). Dirbdamas su specialiųjų poreikių vaikais, pedagogas taiko individualius paramos būdus, padeda jam mokytis įveikti sunkumus, spręsti problemas, kreiptis pagalbos į kitus.

           ,,Pedagogas pastebi, gerbia, palaiko vaiko sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti. Auklėtoja kartu su vaikais priima bendrus sprendimus, susitaria dėl veiklos, bendrauja ir bendradarbiauja. Užduodama atvirus klausimus auklėtoja netiesiogiai vadovauja vaikų ieškojimams, moko įveikti sunkumus, praturtina jų sumanymus”(Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti ).

           Tokia abipusė sąveika leidžia būti aktyviems abiem ugdymo proceso dalyviams – ir vaikui, ir pedagogui. Kūrybine vaiko, pedagogo  ir kitų ugdymo proceso dalyvių sąveika siekiama demokratiškų santykių, kultūrinių vertybių puoselėjimo.

           Bendrojo ugdymo ir spec. grupėse pedagogai taiko integruoto ugdymo metodą, individualizuojant užduotis vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Įgyvendindami darželio veiklos programą, tobulindami veiklos kokybę, siekdami bendravimo ir bendradarbiavimo, pedagogai neišvengiamai susidurs su projektinio darbo patirtimi. Šių technologijų pasirinkimas užtikrins darbo suderinamumą ir turės įtakos vaikų kompetencijų ugdymui. 

Kūno kultūra 

Kūno kultūros pedagogas organizuodamas veiklą, remiasi šiomis nuostatomis:

  • kūno kultūra yra ypatinga sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemonė, todėl kūno kultūros turinyje turi būti integruota dauguma ugdymo tikslų ir uždavinių, kurie yra susiję su bendrąja programa;
  • organizuojant veiklą atsižvelgti į vaiko judesių ir fizinių savybių efektyviausio vystymosi laikotarpius, į vaiko aktyvumo svarbą.

Vaiko fizinis ugdymas orientuotas į:

  • individualų darbą su kiekvienu vaiku, atsižvelgiant į jo sveikatą, fizinio išsivystymo lygį, lytį bei psichines savybes;
  • fiziškai silpnesnių, pasyvių ar ypatingųjų vaikų fizinių galimybių individualų bei intensyvų lavinimą, reabilitaciją  ir abilitaciją.

Kūno kultūros valandėlės organizuojamos 2 kartus per savaitę, 1 kartą per mėnesį organizuojami šventiniai – sportiniai rytmečiai ar pramoginės popietės. Jų turinį sudaro judrūs žaidimai, estafetės ir kt. užduotys. Mokslo metų pabaigoje organizuojama sporto šventė vaikams.

Kūno kultūros pedagogui, organizuojant užsiėmimus, privalu:

  • garantuoti vaikams pakankamą fizinį krūvį;
  • siekti iškeltų tikslų;
  • ypatingą dėmesį kreipti į kūno laikysenos taisyklingumą;
  • išlaikyti darną tarp judesio demonstravimo ir jo kūrybinių interpretacijų;
  • rūpintis sveikos aplinkos sudarymu, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymu;
  • tinkamai naudoti priemones, kurios skatintų kiek galima įvairesnį vaikų judėjimą bei garantuotų saugumą.

Kūno kultūros turinį sudaro:

  • vaiko fizinių savybių ugdymas;
  • judesių lavinimas;
  • judesių koordinacijos tobulinimas;
  • bendravimo ir bendradarbiavimo patirties įgijimas;
  • sportinių pratimų ir žaidimų mokymas. 

Muzika 

           Muzikinį ugdymą darželyje organizuoja muzikos pedagogas. Jis, susipažinęs su kiekvieno vaiko muzikiniais gabumais, muzikine patirtimi, kuria turtingą, įvairią aplinką, atrenka ugdymo būdus ir metodus įvairioms muzikinės veiklos formoms ir rūšims. Muzikos pedagogas:

* kuria tokią atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi pakankamai gabus muzikai, mylimas ir reikšmingas;

* nusiteikia geranoriškai visų vaikų atžvilgiu, toleruoja jų muzikinius gabumus;

* kaupia vaizdines priemones, skatinančias aktyvią muzikinę veiklą;

* numato įvairias muzikinės veiklos formas ir rūšis;

* parenka įvairių epochų, žanrų, atlikimo rūšių muzikos repertuarą, tinkantį visų amžiaus grupių muzikinei veiklai;

* muzikinė veikla skatinama įvairiomis formomis: muzikos valandėlėmis, švenčių, popiečių, vakaronių rengimu;

* vaikų ugdymui naudojamos įvairios muzikinės veiklos rūšys: muzikos klausymas, muzikos atlikimas, muzikinė kūryba;

*  muzikinė veikla organizuojama tik patikrinus jų balsų diapazonus, muzikinę klausą;

* silpnesnę muzikinę klausą turintiems vaikams parenka lengvesnius ritmo ir melodinius pratimus, papildomai lavina klausą ;

* gabiems vaikams sudaro sąlygos platesniam ir gilesniam muzikiniam lavinimui;

* Liaudies muzikai suteikia pirmenybę dėl to, kad jos suvokimas ir atlikimas labiausiai atitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatumus;

* per profesionaliąją muziką vaikai susipažįsta su įvairiais muzikos žanrais;

* tinkamomis progomis panaudoja ir pramoginę muziką .

            Muzikos užsiėmimai vyksta 2k. savaitėje. Muzikos pedagogas organizuoja papildomą veiklą muzikai gabiems vaikams ir specialiųjų poreikių vaikams (vaikams, turintiems raidos sutrikimų). Užsiėmimai vyksta 1k. per savaitę.

Muzikos pedagogas yra atsakingas už įstaigoje organizuojamų švenčių, pramogų meninę dalį. Veiklą planuoja, atsižvelgdamas į bendrąjį ugdymo turinį, praplėsdamas jį muzikinio ugdymo tikslais.

           Muzikinio ugdymo bendrieji tikslai:

-padėti vaikui “įaugti” į muzikinę kultūrą, ugdant pagarbą liaudies ir profesionaliajai muzikai;

-pagilinti įvairiapusę vaiko patirtį, formuoti atitinkamas nuostatas per vertybių ir estetinį jo santykį su muzika;

-praplėsti ir įtvirtinti neverbalines emocinio bendravimo priemones;

-plėtoti estetinę ir dorovinę vaiko pasaulėjautą, tautinės savimonės pradmenis, panaudojant įvairią liaudies kūrybą, švenčių, vakaronių tradicijas, apeigas, palydimas muzika. 

UGDYMO TURINYS

          Į vaiką ir šeimą orientuotas ugdymas– unikali programa ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuri parengta atsižvelgiant į kiekvieno vaiko reikmes ir gerbiant kultūros tradicijų įvairovę. Joje pabrėžiamas:

  • kiekvieno vaiko išmokimo būdo individualizavimas;
  • planinga veikla ir išmokti rinktis padedantys veiklos centrai;
  • šeimos dalyvavimas.

           Programa grindžiama įsitikinimu, kad geriausiai vaikai vystosi tada, kai patys renkasi patirties kaupimo būdą. Gerai apgalvota aplinka skatina vaikus tyrinėti, būti veikliems, kūrybingiems.Ugdytojų komanda puikiai išmano vaiko raidos dėsningumus, formuoja ugdančią aplinką ir pasirūpina ugdančių priemonių. Jos tikslas – teisingai parinkti uždavinius kiekvienam vaikui ir visai grupei.

           Išmokimo būdo individualizavimas atitinka kiekvieno vaiko lygį, gebėjimus. Kuo labiau individualizuojama, tuo veiksmingesnis auklėtojos darbas.

            Į vaiką ir šeimą orientuoto ugdymo grupėje aplinka yra dinamiška ir nuolat kintanti, pilna priemonių ir veiklos, atitinkančios individualius vaiko poreikius bei vystymosi stadijas.

           Ugdytojų komanda planuoja veiklą ir pritaiko ją prie kiekvieno vaiko išsivystymo lygio. Joje pabrėžiama pasirinkimo, mokėjimo rasti sprendimus, bendravimo su aplinkiniais bei individualių uždavinių vykdymo svarba.

           Į vaiką ir šeimą orientuotas ugdymas suteikia vaikams galimybę rinktis veiklą atitinkamai suplanuotoje ir įrengtoje grupėje. Grupėje yra keli veiklos centrai, kuriuose sukaupta daug pažinimo ir žaidimo priemonių. Veiklos centrai gali būti šie:

  • dailės;
  • statybinių žaidimų;
  • valgio gaminimo;
  • vaidmeninių žaidimų;
  • kalbos;
  • matematikos ir konstravimo;
  • muzikos;
  • smėlio ir vandens;
  • gamtos tyrinėjimų. 

           Dailės centre – vaikai skatinami ugdyti išradingumą, kūrybinius gebėjimus, patirti darbo su įvairiomis medžiagomis džiaugsmą.Šio centro priemonės: dažai, popierius, žirklės, pieštukai, kreidelės,audiniai, įvairios medžiagos lipdymui,, klijavimui, audinių likučiai.Galima naudoti natūralių medžiagų:medį, smėlį, lapus. Šiame centre skatinamas kūrybinis bendravimas, savo vertės jutimas, vystosi pirštų, riešo ir viso kūno judesiai, protiniai gebėjimai.

           Statybinių žaidimų centre – įvairių dydžių kaladėlės, kad vaikai galėtų statyti įvairius statinius.Čia tobulinami jų matematiniai įgūdžiai, išmokstama mąstyti, tobulinami bendravimo įgūdžiai.Šiame centre gali būti įvairios mašinėlės, žmonių ir gyvulėlių figūros.

           Valgio gaminimo centras – jame įvairūs indai.Čia vaikai mokosi gaminti patiekalus paragauti, ką pasigamino.Valgio gaminimas lavina socialinius įgūdžius, moko dalintis, dirbti šalia vienas kito.Vaikai aptarinėja spalvas, skaičius formas, dydžius, mitybą, pasineria į realų gyvenimą.

           Vaidmeninių žaidimų centre – galima rasti įvairių kostiumų, skatinančių vaidinti. Tai padeda geriau suvokti pasaulį, išmėginti save, atrasti savo pomėgius.

           Kalbos centre – sukaupta knygų ir kitų skaitymui ir rašymui skirtų medžiagų. Tai “ramus” centras, kuriame vaikai gali sklaidyti knygas, kurti, inscenizuoti.

           Matematikos ir konstravimo centras – įvairios dėlionės, kaladėlės,kiti daiktai, kuriuos galima skaičiuoti, dėlioti, skirstyti, tobulinti kalbos įgūdžius.Veikla šiame centre ugdo protinius gebėjimus, lavina pirštų, riešo raumenis, padeda suderinti akies ir rankos veikimą, ugdo socialinius įgūdžius.

           Muzikos centre – vaikai tobulina savo muzikinius gebėjimus: šoka, groja, ploja. Čia lavinami jausmai, mokomasi jausti ritmą, ugdomi kalbos įgūdžiai, skatinamas kūrybiškumas.

           Smėlio ir vandens centras gali būti įrengtas ir grupėje , ir lauke – smėliadėžėje. Čia puikus būdas vaikams lavėti. Tirdamas vaikas kuria, mąsto, lavina pirštų, riešo judesius. Naudojamas inventorius: kastuvėliai, piltuvėliai, rėčiai, kibirėliai. Čia formuojamos matematinės sąvokos, kyla mokslinės idėjos, vystosi kūrybingumas.

           Gamtos tyrinėjimų centras – patenkina įgimtą vaikų domėjimąsi gamtos reiškiniais. Čia, atsižvelgiant į metų laiką, pastoviai vyksta kaita. Vaikai tiria, eksperimentuoja. Centre kaupiama medžiaga apie augalus, gyvūnus. Auklėtoja čia pabrėžia mokslinį tyrinėjimų aspektą.

           Auklėtoja keičia priemones centruose, kad vaikams būtų įdomu. Atėjus į tokią grupę jaučiamas ugdymosi procesas vaikams žaidžiant, šnekučiuojantis, tariantis, tyrinėjant, renkantis, kaupiant įgūdžius.

Papildomas ugdymas

 

(Pažinimo, komunikacinės,meninės, sveikatos saugojimo, socialinės kompetencijų ugdymui)

 

Lėlių teatras (1k per savaitę)

Vaikų ansamblis (1k. per savaitę)

Dailės studija (1k. per savaitę)

 

 

Krepšinio būrelis (2k. per savaitę)

Tautinių šokių būrelis(2k. per savaitę)

 

 

Edukacinės erdvės

(Pažinimo, komunikacinės, socialinės  kompetencijų ugdymui)

 

Saugaus eismo kambarys.

 

 

Ekologinis kampelis “Po šarkelės sparneliu daug atrasim paslapčių”.

 

  

Vaikų ugdymosi ir pažangos pasiekimų vertinimas

 

           Vaiko vertinimas – tai realus vaiko individualių  gebėjimų, pasiekimų nustatymas.  Pasiekimų vertinimo mokslo metų pradžioje tikslas – nustatyti realius vaiko gebėjimus ir patirtį bei numatyti tolesnio jo ugdymo gaires, siekiant ugdymo pažangos. Vertinimo mokslo metų pabaigoje tikslas – nustatyti kiekvieno vaiko individualią pažangą.

           Vertinimas atliekamas 2k. metuose (mokslo metų pradžioje ir pabaigoje). Jį atlieka grupės auklėtojos. Apie ugdymo pažangą auklėtojos informuoja bendruomenę mokslo metų pabaigoje mokytojų tarybos posėdžių metu.

           Specialiųjų poreikių vaikams atliekami tarpiniai vertinimai, kadangi jie turi didesnių ugdymosi spragų ir jiems reikalinga aktyvesnė specialistų pagalba. Tarpinius vertinimus atlieka darželio specialistai ( logopedai, spec. pedagogė ).

           Remdamasi sukaupta vaiko pažinimo medžiaga, auklėtoja individualizuoja ugdymą, kartu su specialistais parenka atitinkamas ugdymo formas.

           Kadangi įstaigoje dirba įvairūs specialistai, todėl atskirų sričių vertinimą atlieka:

muzikos pedagogas – atlieka muzikinių vaiko gebėjimų vertinimą pagal pačios sukurtus vertinimo kriterijus 2k. metuose ir pateikia grupės auklėtojai;

kūno kultūros pedagogas – atlieka vaiko fizinių savybių vertinimą pagal pačios sukurtus vertinimo kriterijus 2k metuose ir pateikia grupės auklėtojai;

logopedas – atlieka vaikų kalbos vertimą pagal kalbos vertinimo kriterijus 3k metuose ir duomenis pateikia spec. ugdymo komisijai, auklėtojai;

spec. pedagogas – atlieka vaikų pažangos vertinimą pagal pažinimo procesų vertinimo kriterijus 3k. metuose ir pateikia spec. ugdymo komisijai, auklėtojai.

           Auklėtoja, bendraudama su vaikais visą dieną, turi galimybę stebėti jį įvairios veiklos metu. Tinkamiausias informacijos rinkimo būdas yra vaiko stebėjimas natūralioje kasdieninėje veikloje. Kadangi ikimokykliniame amžiuje pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, todėl jo metu auklėtoja surenka daugiausia informacijos apie vaiko gebėjimus visose raidos srityse: pažintinės veiklos (suvokimo, dėmesio, atminties, mąstymo), motorikos, bendravimo ir kalbos gebėjimų .

           Ypatingai sunkus vaikui ir ikimokyklinio ugdymo specialistams yra adaptacijos periodas. Šiame laikotarpyje vaikai susipažįsta su aplinka, žmonėmis, apsipranta su bendrais reikalavimais, tam tikru gyvenimo ritmu, kuris labai svarbus ugdant pagal individualizuotą programą. Pedagogai adaptacijos laikotarpiu stebi vaiką, siekia kuo geriau pažinti jo bendrą psichofizinės ir kalbinės raidos lygį, identifikuoti ugdytinio pažintinius gebėjimus, dominuojančias nuotaikas, charakterio ir elgesio ypatumus, žaidimo ir bendravimo gebėjimus, savitarnos įgūdžių lygį asmenybės ypatumus. 

           Vertinimo duomenų panaudojimas

           Auklėtoja, remdamasi vaiko gebėjimų vertinimo duomenimis, planuoja tolesnį ugdymo procesą, siekia individualių jo ugdymo tikslų ir tiksliau parenka individualizuoto ugdymo strategijas. Gebėjimų vertinimo duomenys yra fiksuojami mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Jie dokumentuojami vaiko pasiekimų aplanke, kuriame kaupiama ir kita informacija apie vaiką: dailės ir kiti darbeliai, pagyrimo raštai, žodinė kūryba ir kita informacija apie daromą pažangą. 

           Tiriant specialiųjų poreikių vaikų gebėjimus, rekomenduojama stebėti:

    *Regimojo suvokimo galimybes skirti spalvas, kiek ir kokių spalvų pažįsta, kokiu būdu skiria spalvas (parodo pagal instrukciją, pagal pavyzdį, įvardija), ar pažįsta formas, palygina dydžius.

    *Erdvės ir laiko suvokimą: gebėjimą pagal žodinę instrukciją skirti daiktų padėtį erdvėje, skirti erdvės ir laiko sąvokas.

    *Girdimąjį suvokimą (reakciją į savo vardą, į aplinkos, gamtos, muzikinius garsus,ar išgirsta ir suvokia žodines instrukcijas, prašymus, nurodymus).

    *Lytėjimo suvokimą (ar skiria lytėjimu daiktus, formas, dydžius).

    *Skonio ir uoslės pojūčių suvokimą (diferencijuoja, atpažįsta,įvardija).

    *Regimojo ir girdimojo dėmesio ypatumus.

    *Atminties ypatumus (gebėjimą įsiminti vardus,, instrukcijas,prašymus).

    *Mąstymo ypatumus (gebėjimą analizuoti, lyginti, rasti sprendimą).

    *Kiekio ir skaičiaus vaizdinius.

    *Bendravimo kokybę ( gebėjimą ir norą bendrauti su vaikais, suaugusiais, nuotaikas).

    *Kalbos supratimą: žodžių, instrukcijų, prašymų, draudimų).

    *Ekspresyviosios kalbos ypatumus:kalbinių gebėjimų lygį (garsažodžiai, žodžiai,

     sakiniai), žodžių tarimo taisyklingumas, kalbėjimo intensyvumas (mėgdžioja,atsako į

klausimą, savarankiškai kalba).

    *Smulkiąją ir bendrąją motoriką.

 NAUDOTA LITERATŪRA 

  1. Aramavičiūtė,V.(2005). Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda.Vilnius.
  2. Ivoškuvienė,R.,Kafemanienė,I.(2003). Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės.I, II dalys.Šiauliai.
  3. Zambacevičienė,E. (2006).Vaiko psichologinis pažinimas. Šiauliai.
  4. Ivoškuvienė,R.,Mamonienė,Z.(2002).Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišplėtotos kalbos ugdymas.Šiauliai.
  5. Jakučiūnienė,D. (2002). Sveikos gyvensenos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose. Vilnius.
  6. Ragaliauskienė,R. (2004). Darnaus vystymosi idėjos pradinėje mokykloje. Kaunas.
  7. Monkevičienė,O. (1993. Vaikų darželių programa Vėrinėlis. Vilnius.
  8. Monkevičienė,O. (1993).Temos vaikų veiklai.Vilnius.
  9. Jankauskienė,L., Monkevičienė,O. (2006). Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti.Vilnius.
  10. Caughlin,p.a., Hansen,K.a. ir kt. (1997). Įvaiką orientuotų grupių kūrimas. Vilnius.

 

2. Priešmokyklinio ugdymo programą. www.smm.lt.

Integruojamos

  1. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“
    2007-02-07 Nr. ISAK – 179/.
  2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.
    LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas “ Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ 2006-03 17 Nr.ISAK – 494.
  3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišsivysčiusios kalbos ugdymo programa.
  4. Sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje programa. Vaikų darželis.
Pateikimo data: 2018-12-03